lietuviš'kai.

11/03/2013


 (art by Little Joy Designs)

po mamytės nusiskundimų, kad ji nesupranta apie ką rašau, pastebėjau, jog tikrai pradėjau labai daug rašyt angliškai.
įvyko kažkas, ko nuolat dalinai norėjau, tačiau niekad nepavykdavo to pilnavertiškai įgyvendint, bet,
kai tai galiausiai pasidarė mano nuolatine dalimi, tai retsykiais tampa kažkaip, uh, abundant.
(ir vėl aš)

todėl kartkartėmis grįžtu prie šaknų.
aš iš tiesų žiauriai myliu lietuvių kalbą ir jos grožybes, bet, mano native langvidžui koją kiša mano vis stiprėjantis angkliakalbizmas.
kyla klausimas - kodėl?
juk anglų kalba nuo pat šešerių, kai radau brolio anglų gramatikos knygą ir lietingas dienas leisdavau prilipusi prie cartoon network, buvo mano dalimi.
tiesa tame, jog dabar, esant svečioje šalyje, anglų kalbos poreikis tapo tiesiog reikalingas norint komunikuoti bei mokytis, tačiau ir tai nesijaučiu kaip žuvis vandeny, vis labiau noriu prabilti daniškai, kad galu gale pilnavertiškai galėčiau patirti šios šalies gerybes.
ir tai įvyks, galbūt ne greitu metu, bet įvyks, nes galu gale, gavau savo sundhedskort, (geltonąją kortelę) susiveikiau danišką telefono numerį ir skubu registruotis danų kalbos kursams, kurie čia nemokami. (yay!) my favourite potato language.

tačiau grįžkim prie anglų, kurios įtaka stipri ne tik dėl reikiamybės survaivint.
ką jau bekalbėti apie visą social mediją - youtubę, feisbuką, twitter'į, kur daugiausia veiksmo vyksta būtent angliškai.
kitaip sakant, visa, kas šviežia - man angliškai.
mano muzika, serialai, net knygos tapo angliškos.
beto, retsykiais kažkaip sunku rasti gerą lietuvišką žodį norint tinkamai, mikliai ir patraukliai apibrėžti tam tikrą patyrimą/nutikimą/nuotaiką/jausmą.
todėl ir rašau angliškai.
I want to reach out to others, most of the time.
ir dažniausiai tai pasidaro kažkaip automatiška, nes kartais net mąstau angliškai.
na, bet nenuostabu, juk visa šita anglomanija jau kasdienybė.

pasaulis šneka angliškai, o ne kiniškai. *thankyouuu*

tačiau nepaisant anglų kalbos savivaliavimo mano gyvenime, nepamiršau kalbos, kuri buvo mano pirmoji, kuria veblenau ir rezgiau pirmus vaikiškus sakinukus.
nepaisant anglų, esu nuolat atvira ir kitoms kalboms, nes, dievaž, kartais sunku nusakyt, kokios man žavios yra kalbos, apskritai.
ir kaip kartais sėdžiu ir mąstau apie tam tikrą žodį ir jo kilmę arba atsidarau google translate ir klausausi, kaip daniškai tariami visi tie žodžiai, kuriuos matau stenduose.
kartais gailiuos, kad atmestinai mokiaus vokiečių ir dabar tebepamenu tik tai, kas lengviausia,
truputį gailiuos, kad neskyriau poros valandų per savaitę po pamokų ir nesimokiau prancūzų.
ir su juoku prisimenu, kaip abi su Greta 5-6 klasėj žiūrėdamos telenoveles dalydavomės žodžiais, kuriuos galim pasakyt ispaniškai.

visgi, nemanau, kad nustosiu rašyti angliškai, nes noriu paversti blogiuk'ą į tarptautinį, tokį, kokia pati pastaruoju metu esu, tačiau su lietuviškomis mįslytėmis užseniečiams.
nes juk taip gera, kaip aviečių uogienės įdaras šiltoj bandelėj.

o dabar, į dušą, nusispalvinti nagučių ir apsikamšyti su savo angliška knyga, nes gal rytoj važiuosim prie jūros ir gal rytoj tapysiu ant savo didžiuuulės naujos drobės. ♥
labanaktis. c:

vis dėlto, visi šypsomės viena kalba.
taigi, šypt!



You Might Also Like

0 comments

instagram

Tweets