žydėjimas.

4/24/2013




"sat on a cliff
wondering what did I miss ?
I watched the waves come in
roll in roll out
without a single doubt.."


nerašau ne todėl, nes nebemoku rašyti.
nerašau ne todėl, kad neturėčiau apie ką šnekėti.. (nors gal truputį)
ne todėl, kad nebemoku savęs išreikšti žodžiais..
o todėl, nes pagaliau turiu kas mane girdi.

gal ir iš dalies, kad nieko daug gyvenime nevyksta,
o galbūt todėl, kad internetas tapo ta vieta, kur norėtųs mažiau palikti savęs.
mažiau minčių dedikuotų niekam, tik savityrai.

gera, kai jau ne mintis, o žodžius gali skirti kažkam, kas tavęs klausos.
bet visgi, gal šitos mano mintys ne niekam, gal visgi kažkas ir čia jas seka akimis?

tebūnie..



galbūt man ir atrodo, kad gyvenimas, kurį dabar gyvenu, kiek monotoniškas ar kiek nuobodus,
bet galbūt taip matau tik iš savo perspektyvos.
truputuką pamiršau, kaip suprasti save, kaip mąstyti apie savo poelgius..
kaip vertinti tai, ką kasdien gaunu: šilumą, saulės spindulius, šilčiausius apkabinimus, švelnius prisilietimus prie veido, draugystę, gryno oro gurkšnį.

užkursiu savyje ugnį.
ugnį, kurios liepsna bus nekontroliuojama ir laisva.
žinoma, norint stiprios ugnies reikia ją nuolat kuo nors pakūrenti.

norėčiau, kad mano ugnies, mano laimės ir džiaugsmo ugnies malkos būtų draugystė, kūryba, meilė, džiaugsmas..
o, motyvacija !

norint atverti akis.. turbūt ir tereikia norėti.
atverti akis prieš savo atspindį veidrodyje ir pabandyti suvokti su kuo susiduri.
deja, vien atspindys neatvaizduoja esybės ir asmenybės, su kuria turi reikalų.

tačiau, jei praleisi ilgą laiką nagrinėdamas save ne tik veidrodyje, jei skirsi laiko apmąstymams, jei skirsi laiko savo žydėjimui, beveik galiu garantuoti, kad pamilsi save tokį, koks esi, o jei ne, imsies priemonių tam, kad galėtum pamilti.

tam, kad sužydėtum su vis stipriau įsitvirtinančiu pavasariu.

You Might Also Like

0 comments

instagram

Tweets