kaip ir pavasaris.

3/19/2013


kad ir kaip to nenorėčiau, kad ir kaip aspimesčiau, kad nerūpi, kartkartėmis viduje vis dar sobin'u dėl pamestų draugysčių, kurios liko laiko toliuos.. suvoki, kad visa tai buvo tik tada, o dabar nieko nebeliko, tik kuokštas prisiminimų, sauja nuotraukų ir.. kažkokia pagieža.
norėčiau tai palydėti taikiai, bet jaustis iškeistas ir pamirštas nenori niekas, todėl su tuo susitvarkyti vidui yra sunku.
norėjau kabinti nuotraukas ant sienų, kad mylimų žmonių veidai sušildytų kaskart nubudus ryte, bet kai kurie veidai jau nebedžiugina taip, kaip džiugindavo anksčiau.
tačiau laikas, kaip ir žmonės, vietoje nestovi.
nauji metai, nauji pavasariai, bet artimiausi žmonės visada lieka.
tie, kuriems labiausiai rūpi.

jaučiuos prigesus, nes visas mylimiausio metu laiko mėnuo visai šįsyk nepunktualus.
gan panašus į mane.
šaltas, nepastovus ir vėjuotas.
slepias nuo žmonių, kaip ir jie, slepias nuo šalto pavasario savo jaukiuose guoliuose.

sustojau vietoj trumpam ir, viliuos, kad ateinantis šiltas metų laikas kažką pakeis..
gal tik nuotaiką nebent.
bet metų laikas už mane nepradės judėt iš vietos.
ir šviest kitiems už mane.


eilinį sykį turiu pasiryžt ieškot ugnelės savo viduj,
kad galėčiau žengti pirmyn.
ir kabarotis link tikslų, kuriuos dar reikia užsibrėžti.


You Might Also Like

0 comments

instagram

Tweets