send a question in the wind.

2/23/2012


stebiu orą ir jis stebi mane.
kankina, pila.
negailestingai ir visiškai nerūpestingai.

saulė juokias iš betirpstančių sniego gabalėlių,
jie sparčiai nyksta ir užleidžia savo šaltą vietą leisgyvei žolei.
jau gan senokai mačiau zylę, papurusiu gelsvu pilveliu, matyt, pavasaris.

laukiu jo kvapo, laukiu spalvų.
laukiu šiltėjančių kovo rytų ir vis anksčiau bundančios saulės, įspūdingai rausvo rutulio vaizdo pro langą.
ilgiuosi balandžio, išdaigiškų lietaus staigmenų, vėl lūžtančio skėčio ir gyvybe išsiskleidusių medžių.
gegužę kapstau iš prisiminimų, šiltą žemę ir skriejančius žiedus, kurie kloja žemę ir akimirkai siunčia žiemos vaizdus, tik šįsyk apgaulingus bei šiltus.
dar prisimenu ryto rasą, atvėsusią arbatą, žalią, pėdas kutenančią žolę, alyvų kvapą ir vėją prieš atbėgančią audrą.
 ir savo dviratį, kuris liūdi sklepe, laukia savo akimirkos ir mano rankų, rakinančių duris.

aš laukiu pavasario ir visų dovanų, kurias jis man nuolat atneša,
gal šįkart jis bus kitoks,
gal juo džiaugsiuos ne viena.
gal.



it's hard to know where to begin.

You Might Also Like

2 comments

instagram

Tweets