bubble.

2/04/2012


Matyt, aš per ilgai gyvenau burbule.
Burbule, kuris pripildytas svajonių, grožio, gėlyčių ir drugelių ir kitokio klaidinančio šlamšto.

Gyvenimas ne toks.
Gyvenimas ne tik gražus.
Ir, tiesą pasakius, aš visą laiką buvau linkusi užsidengti akis prieš visą egzistuojantį blogį.
Aš norėjau nematyti.
Pasislėpti, nusigręžti.
Nekovoti.

Pamenu, būdavo akimirkų, kai noras sukilti išnirdavo kaip yla iš maišo.
Kaip nepatogi tiesa, kad galbūt, meluoju sau,
o gal žmogaus natūra, kuri visgi yra linkusi kovoti.
Kai atsibosdavo plaukti pasroviui.
Ir slėptis.
Bet aš bijojau.
Bijojau pralaimėti, bijojau būti nuginčyta, bijojau būti sutrikus.

Ką gali padaryti vienas žmogus?
Nuo pat senų senovės mes gyvenome bendruomenėse, gaujose, šeimose,
mes buvome vieningi.
Kovojome vieni už kitus, rėmėme vieni kitus.
Ir visgi, aš drįstu sakyti, jog vienišas žmogus yra pasmerktas.
Bet dabar ne apie tai.


O kas dabar?
Kas liko dabar.

Dabar mus, geriausiu atveju, vienija pyktis politikai, aukštoms kainoms bei mokesčiams.
Gal tai ir yra tikslas vienytis, tačiau..
Kodėl žmonės susivieniję negali nieko pakeisti ?
Kodėl jie vis vien lieka už vyriausybės slenksčių ?

Ne, aš nesiruošiu nagrinėti mūsų politinių problemų, jos ir taip, manau, yra aiškios kaip krištolas,
nors, tai ir gali būti spėjimai, nebent kas nors turi blogybes patvirtinančių šaltinių.

Žodžiu, aš rašau labai abstrakčiai ir tai puikiai suvokiu.
Taip yra todėl, nes nesugebu aiškiai suformuluoti temos, kuria rašau, kartais net sunku susivokti savyje, tačiau bandyti verta. Juolab, vienos aiškios temos čia nėra.

Rašydama padedu sau pačiai, jūs visada galite nesutikti su mano tiesomis, požiūriu ar dar kuo,
bet tai skirta man. Aš neskleidžiu jokių politinių tiesų, neketinu duoti nurodymų kaip elgtis ar ką daryti,
tačiau, aš viliuosi, kad skatinu mąstyti.
Nes mąstyti skatinu ir pati save.

Cogito ergo sum.(lot.) (“Mąstau, vadinasi esu.”) - Renė Dekartas

“Saint Augustine said ‘An unjust law is no law at all.’ Which means I have a right, even a duty, to resist with violence or civil disobedience. You should pray I choose the latter.”
— James Farmer Jr. - The Great Debaters


Apibendrindama norėčiau pasakyti, jog nežinau, ar manyje užaugs ryžtas kovoti, (gal kažkur ir tvinksi ta menka kovingos Ievos gyslelė) tačiau tikrai suvokiu, jog gyvenimas ne vien vaivorykštės, grožis, meilė ir įvairūs fantastiški dalykai. Nors neneigiu, jog norėčiau gyvenimo keliu žygiuoti būtent šių dalykų lydima. Žinoma, ne tik jų, bet ir iššūkių. Nes koks laimėjimas gali būti be bent menkutės kovos ir pastangų. Kokia gėrio vertė be blogio. Kokia šilumos reikšmė be šalčio. Kokia svarbi šviesa, kol nepatiriame tamsos.

Ir dar.
Ar kada matėt vienos skruzdės skruzdelyną?
Taip, aš irgi ne.
Mano akimis, kiekvienas, nors esame ir vienas, tačiau, kai susivieniję tampame tais 'kiekvienais' ir visgi turinčiais kažką bendro, galime bent pabandyti kovoti už geresnį rytojų, už skaistesnę saulę, už skanesnį duonos kąsnį. Už patvaresnį ir geresnį skruzdelyną. Turime teisę. Turime pareigą tai daryti.

You Might Also Like

2 comments

instagram

Tweets