take this advice. (apie laiką + šviečiančius vabalus)

12/10/2011


šiandien galvą užplūdo mintys apie laiko tėkmę.
apie būties laikinumą.
ir kaip viso laiko neišnaudojus jau darosi baisu ir jo norisi daugiau.
nors, atrodo, jo liko tiek daug, bet visgi jau ir tiek prabėgo.
ir kone nepastebimai.
ir nežinai, kur dėtis.

tam tikrom akimirkom jį norisi sustabdyt,
tarkim, kai kuom nors mėgaujies.

ko gero, visada taip.


išties, supratau, kad akimirkas reikia saugoti.
taip, ir tas mažytes.
reikia saugoti žmones aplinkui.
ir juos mylėt.
pavyzdžiui, būna, supykstu ant sesės,
ir po kurio laiko kažkas pradeda graužt viduj.
grįžtu pas ją, apsikabinu ir atsiprašau dėl pykčio.

reikia mėgautis gyvenimu.
net ir tada, kai sunku.
rasti nors ir kruopelę džiaugsmo mažuos dalykuos.
kaip nors.
persilaužt per skausmą, neviltį, kuri lyg ir nori Tave sugraužt
ir prisimint visus dalykus, kurie teikia džiaugsmo.

Dievaž, gal aš ir su svajoklės rožiniais akiniais, bet pasauly tiek grožio.
gal aš ir užsimerkus prieš blogį arba bent jau stengiuos jo nematyt,
o gal švariai pavalyt kempinėle,
bet visgi žemėj taip gera.
kur daugiau vyksta tokie stebuklai kaip čia?

ir tarp kitko, mano žiniomis, žemė vienintelė planeta, kurioj yra muzikos,
o jau tai vien kiek daug reiškia !

žodž,
o šviečiantys vabalai yra osom.
nightz.

You Might Also Like

0 comments

instagram

Tweets