lavina, kaip visados.

10/18/2011


Pora minčių, kurias spėjau persirašyt iš telefono prieš netyčia paspaudus "trinti visas žinutes" . DUUUUH.



2011 09 13 06:50
Eventually people leave Your life. Iš tiesų, pastebėjau, kad draugai yra linkę keistis su aplinka.

Pereini į kitą klasę, susirandi naują kompanioną, užsiimi nauja veikla, vėlei atsiranda žmogus, kuris praskaidrins Tau dieną. Tikrieji draugai nepastebi aplinkos nubrėžiamos linijos. Tačiau, tačiau.. Atstumas, kūrį sukūrėm, lieka. Kad ir kaip bebūtų gaila.

2011 09 13 12:25
Menininkai nėra tie žmonės, kurie tokiais jaučiasi. Mano akimis menininkai yra tie, kurie kuria iš savo širdies gelmių, kurie užsidarę savo mažajame pasaulėly stebi didįjį gaublį, milžinišką pasaulį ir panaudodami jį kaip mūzą atveria savo sielos vandenynus..

Kažką dar prisimenu rašiau apie baltas varnas, kurios iš tiesų yra juodos, apie dainavimo galią, kažką skrebtelėjau apie likimą ir apie smirdinčius diedus bei bobulytes autobusuose, kuriuos atbaido mano garsiai grojanti muzika.

Kaip ir kone kiekvieną vėlų darbo dienos vakarą turėčiau ruošt namų darbus ir panašiai, bet aš jų tiesiog labai nebemėgstu. Ir išvis ta mokykla jau *čia* stovi. Man rodos čia jau koks trečias įrašas, kai tai kartoju. Vienas žmogus pasakė, kad aš labai daug skundžiuos. Ir pagalvojau: š*das, juk tikrai !
Skundžiuos dėl darbo kiekio, (kurio didžiąją dalį pasirenku atlikti pati) dėl to, kad reikia į dailę ir nepamiegu tiek, kiek noriu. (vėl per save) dar pasiskundžiu dėl oro, kuriam nusispjaut į mane, beveik tiesiogine to žodžio reikšme. (kątik prisiminiau vieną tekstą, kur Dievas spjovė ir iš jo seilių susiformavo žmogus. Čia iš lietuvių tautosakos berods ir ten seilės simbolizavo pagarbą, nors šiais laikais tai tėra skreplių, susidariusių nuo rūkymo, liekanos.)
ai, ir dėl to darbo kiekio, šian pagalvojau, kad apsiimu padaryt tiek, kiek nesugebu. :| stupido.
dabar reik greitu metu matiekai sudaryt formulių lapą, padaryt du linoleumo raižinius, persipiešt grafikos eskizą, padaryt plakatą dizainui, dar dailės A kurse laukia darbų lavina, nes mokytoja keistai pasidarė rimčiau nusiteikus. Ir šiaip. Gal vieną kartą reikia pradėt mokytis darbą pabaigti iki galo.
Šiaip, kas geresnio, jaučiu, kad jau kažkas per kiek daugiau nei 2 metus sulindo man į galvą iš meno teorijos ir istorijos, pamėgau juodąjį šokoladą. (nes jis juk irgi šokoladas) Tiesa, lipdyme irgi sakyčiau pažengiau į priekį - iš didelės molio krūvos jau beveik baigiu formuot plokštuminę galvos skulptūrą, tik sakė, akys per didelės. Pamėgau (!) akademinį piešimą.
Ir kuo daugiau dairausi po iliustracijas, tuo labiau noriu išmokt piešt planšete..

Ir šiaip, nežinau.
Šiandien maniau esanti žiauriai nešneki, bet žiūrėk.

Pakeičiau (bloge) lankytojų rodiklio pavadinimą. Dabar jis vadinas wandering stars. Kažkaip kažkurią dieną klausiaus šitos Portishead tos dainos ir pamaniau, kad ten turi būt šitas pavadinimas. Dar pašalinau twitterio updeitus (nes ten nieko nerašau ir šiaip man twitter'is kinda useless) ir dar įdėjau savo 'tavogalerija' link'ą. Dar galvoju daryt kokių minimalių pokyčių, bet čia gal vėliau.
Ai, ir baigėsi sūreliai. :|

Tiek dabar,
labanakt, kukuliai.


UH, ir.
nežinau kiek čia tiesos, bet ką gaunat jūs?





Man gavosi talented, charismatic, honest, dramatic. Taip, ypač paskutiniai du. : D

You Might Also Like

3 comments

instagram

Tweets