Oh, my star is fading.

3/05/2011


Gyvenu monotonijoj, apsisodinus ja lyg pavasarinėm gėlėm.
Tom, kurios nežydi ir niekada nepražys,
Nes monotonija ne man skirta, ne man skirtas tas gražiai į lentynėles sudėliotas ir žemėlapio tisklumu išplanuotas gyvenimas.
Noriu netikėtumų!
Noriu šviežaus vėjo gūsio!

Kasdienybė, kas rytą tas pats autobusas, ta pati viena mokykla, ta pati kita mokykla, namų darbai, dar tas tingulys ir miegot. O kas būtų jei bent vieną akimirką iškrypčiau iš šitos vagos? Ir imčiau daryt kažką, kas man būtų neįprasta? Ar kažkas pasikeistų? Ar žmonės į mane žiūrėtų kitaip? (Nors išties man tai taip labai ir nerūpi)
Svarbiausi tik tie artimiausi žmonės, tie keli mieli žmones mano gyvenime nuo kurių nesinori atitrūkt, bet jaučiu, jog su keliais draugystės gija įtrūkus, nes aš nesidomiu jais, o jie manim.. Gaila. Ar taip prarandami žmonės?

Bet dabar ne apie tai. Minties šuoliai..

Norėčiau sakyt: Dieve, kaip man liūdna.. Bet nežinau, ar tikrai žodis "Dieve" turi reikšmę. Priežodis, labai dažnas priežodis mano kalbos racione. Vartojamas net nepagalvojus apie prasmę. Ar tai turėtų kažką reikšt..?

Aš mąstau tikrai per daug.
Ir kai kurios mintys gniuždo taip sušiktai stipriai, kad norėtųs jas tik išvaryt iš galvos, bet tai neįmanoma.

Ir vėl pabiro.
Bet čia aš. Ir būti savimi visada yra geriausia išeitis.

You Might Also Like

0 comments

instagram

Tweets