šypt.

1/15/2011




Viskas yra gerai. Ir galiu sakyti tai nuoširdžiai.
Nes išties viskas gerai.
Viskas kur kas lengviau negu kažkada atrodė. Kur kas paprasčiau.

Tiesiog, kai Tavęs atsisako paprasčiau tai padaryt ir pačiam. Atsisakyt.
Ir tiesiog nebelaikau jokios vilties ta tema, nes žinau visą situaciją. Viskas buvo baigta jau seniai.

Būčiau paskutinė kvailė jei vilčiaus. Nebėra iš kur traukti vilties siūlus. Iširo pats gražiausias šalikas, gobęs sielą ir siūlai susipynė.

Bet man jau nebesvarbu, nuoširdžiai.

There is no always, forever. Just this.

Nors ir daug kas primena Jį, bet visa tai tiesiog prarado savo prasmę. Vertę? Matyt.
Atnešė daug. Ir tebūnie. Tebūnie. Aš laiminga.
Laisva. Tartum paukštis. Tartum vėjas. Tartum bangos.

O jūra. Kokia nuostabi jūra žiemą..



Anyway.

Atėjo nauji metai, o tai reiškia ir naujas galimybes. Naujas viltis. Naują džiaugsmą. Naujas svajones.

Aš tokia pat, tik žiupsneliu stipresnė, nes galiausiai supratau ką reiškia pagarba sau.
Tik blogiausia būtų išpuikti.
Ko tikrai neleisiu įvykt.

Stumsiuos, irsiuos pirmyn.
Pamenu save prieš 3 metus. Gyva, entuziastinga, visko norinti, ieškanti, siekianti, linksma, draugiška, pasitikinti savimi. GYVENANTI. Į praeitį nesugrįšiu, bet save susigrąžint nėra siaubingai sunku.

Mėnesienos sonata ausyse. Ramu.

Žengiu atgal į gyvenimą, po kūdikėlio žingsnelį.
Labanakt.

You Might Also Like

0 comments

instagram

Tweets